Drumzlės

Perspėjimas: visiškai neįdomus įrašas toliau, skaityt tik tiems kas neturi ką veikt arba turi dafiga laisvo laiko

Tęsiant misija atgaivinti kitus blog’o tag’us, šiandien nusprendžiau papasakoti apie GULBES. Nu, kad tai yra toks paukštis, tai visi puikiai žinom, tačiau tai paukštis sugriovęs mano vaikystę praktiškai (šiek tiek hiperbolizuota dėl dramatiško efekto). Tai gi, grįžkim atgal kažkiek tai metų, ta prasme, daug metų atgal, į tuos laikus kai buvau labai maža (4 gal kokie metai).

Buvo graži žiema, o gal ruduo. Tokių detalių nelabai pamenu, bet berods buvo kažkiek sniego. Ir mes, kaip ir kiekvieną savaitgalį, su tėčiu važiuodavome į Ąžuolyną (vasara dviračiais, žiema su rogutėm). Ir ten, kur šiuo metu yra kažkoks tai gėlių/medelių/krūmų/n’shit parduotuvė (nors Kaune buvau seniai, pro ten važiavo dar seniau, tai nežinau, kas ten dabar yra) - anksčiau buvo prūdas (?) kuriame būdavo dafiga gulbių. Ten vaikai su tėvais, seneliais visi eidavo žiūrėti, šerti tų gulbių ir pan. Žinomą į šį tarpą papuoliau ir aš. Pamenu lyg tai būtų buvę vakar, kai viena, pikta, jobana gulbė man įkando į pirštą!! Ir tada PRASIDĖJO.

Aš, laikotarpiu nuo to nelemto įvykio iki pat kokių 8 metų, pradėjau sapnuot košmarus susijusius su JOMIS, gulbėmis. (kol baigsite juoktis, aš arbatos tuo tarpu atsigersiu). Ir ką gi aš sapnuodavau? (čia geriausia dalis :D) O gi pvz. - kad sėdžiu kambaryje, mama man šukuoja plaukus, o už lango ir užuolaidos slepiasi, taip teisingai - GULBĖ. Arba kad bėgu iš vieno kambario į kitą, mane vejasi JI ir man sukausto kojas ir negaliu pabėgt. Ir t.t ir panašiai. Šiuo metu man gulbės apskritai atrodo juokingos, bet tačiau sapnuose jos buvo su piktais snapais. Ir vėliau viskas liovėsi.