Drumzlės

Buitinės traumos strikes again. Šįkart - lengvas smegenų sutrenkimas. Kokiu būdu? BEVALANT ŠALDYTUVĄ. Visko būna taip sakant - net ir dešimtuką iš bakalauro galima gauti, kuris buvo parašytas vargais negalais. Taip kad nieko naujo - kažkurioje srityje sekasi, kažkurioje nelabai Bent jau dar keletą dienų paatostogausiu nuo darbo (ilgoooos atostogos, ilgos).

Taip pat sužinojau, kad mano kaukuolė labai tvirta, so from now call me “tvirtagalvis”. Anot gydytojo, tokio storo kaulo seniai jis jau nematęs ir teigė, kad turiu nedaug šansų kadanors persiskelt galvą. Who knows taip sakant žinant, kaip man pastoviai sekas

Perspėjimas: visiškai neįdomus įrašas toliau, skaityt tik tiems kas neturi ką veikt arba turi dafiga laisvo laiko

Tęsiant misija atgaivinti kitus blog’o tag’us, šiandien nusprendžiau papasakoti apie GULBES. Nu, kad tai yra toks paukštis, tai visi puikiai žinom, tačiau tai paukštis sugriovęs mano vaikystę praktiškai (šiek tiek hiperbolizuota dėl dramatiško efekto). Tai gi, grįžkim atgal kažkiek tai metų, ta prasme, daug metų atgal, į tuos laikus kai buvau labai maža (4 gal kokie metai).

Buvo graži žiema, o gal ruduo. Tokių detalių nelabai pamenu, bet berods buvo kažkiek sniego. Ir mes, kaip ir kiekvieną savaitgalį, su tėčiu važiuodavome į Ąžuolyną (vasara dviračiais, žiema su rogutėm). Ir ten, kur šiuo metu yra kažkoks tai gėlių/medelių/krūmų/n’shit parduotuvė (nors Kaune buvau seniai, pro ten važiavo dar seniau, tai nežinau, kas ten dabar yra) - anksčiau buvo prūdas (?) kuriame būdavo dafiga gulbių. Ten vaikai su tėvais, seneliais visi eidavo žiūrėti, šerti tų gulbių ir pan. Žinomą į šį tarpą papuoliau ir aš. Pamenu lyg tai būtų buvę vakar, kai viena, pikta, jobana gulbė man įkando į pirštą!! Ir tada PRASIDĖJO.

Aš, laikotarpiu nuo to nelemto įvykio iki pat kokių 8 metų, pradėjau sapnuot košmarus susijusius su JOMIS, gulbėmis. (kol baigsite juoktis, aš arbatos tuo tarpu atsigersiu). Ir ką gi aš sapnuodavau? (čia geriausia dalis :D) O gi pvz. - kad sėdžiu kambaryje, mama man šukuoja plaukus, o už lango ir užuolaidos slepiasi, taip teisingai - GULBĖ. Arba kad bėgu iš vieno kambario į kitą, mane vejasi JI ir man sukausto kojas ir negaliu pabėgt. Ir t.t ir panašiai. Šiuo metu man gulbės apskritai atrodo juokingos, bet tačiau sapnuose jos buvo su piktais snapais. Ir vėliau viskas liovėsi.

Praeitą pirmadienį, eidama iš paskaitų, nusprendžiau pasižiūrėt kiek pinigėlių (meleonų) turiu banko kortelėje. Prie pat bankomato, pradėjau ieškoti kortelės, bet nei piniginėje nei rankinėje jos neradau. Ai, pamąsčiau, kad namie gal būsiu palikus ir išvažiavau namo.
Aišku, namie jos taip pat neradau. Pradėjau mąstyti, kada paskutinį kart aš ją turėjau, ką dariau ir pan. Prisiminiau, kad dieną prieš tai nuo jos nusiiminėjau pinigus, daugiau nuo to laiko kortelės nemačiau. Prisijungus prie internetinės bakininkystės, pamačiau, kad pinigai vietoje, nieks nedingę ir pan. Nubėgau iki artimiausio banko skyriaus, išsakiau savo prediction’ą, kad greičiausiai būsiu ją palikus bankomate arba šalia jo ;D Siūlė užblokuot kortelę, bet atsisakiau pagrįsdama tuo, kad ja vistiek nieks nepasinaudos, nes yra išsimagnetinus, ir kad vistiek aš manau, jog ji bankomate liko.
Konsultantė kažkam kažkur paskambino ir pasakė, kad tą bankomatą inkasuos tik penktadienį, o antradienį jau galiu skambint jiems ir paklaust ar kortelė rasta.
Taigi, šiandien paskambinau ir … taaaaaip, mano kortelę jie turi. yes!
Bet taip ir nesuvokiu, kaip aš galėjau ją taip palikt, bet matyt , visko būna :>

Ir pabaigai, pasakysiu savo standartinę frazę, kurią visad sakau apie tokias ir pan. situacijas - “viskas gerai, kas gerai baigias”