Drumzlės

Kartais labai smagu pakalbinti miegantį žmogų Įvairių dalykų sužinai.
Pvz, viena kart ėjau miegot žymiai vėliau nei mano mieliausiasis. Aišku, vietos man lovoje nepalikta, nes platus erelio rėmas kitaip netelpa, taigi aš bakst į šoną ir sakau - ar priimsi mane? Na, o mano mieliausiasis atsako - ahaaa, tik paimk šitą tušinuką ir padėk ant stalo, ir tiesia į mane ranką. Buvo tamsu, imu aš iš rankos, kaip vėliau paaiškėjo tariama tušinuką ir sakau - čia juk nieko nėra. O man atšauna - bet sapne tai buvo. Logiška, nieko nepasakysi. :>

Panašiai nutiko ir kitakart - tik vis kartojo man žodį “sneipk”. Wtf, nesupratau, perklausiau kelis kartus kas čia per žodis ir ką man tuo nori pasakyti … ir … man (eilinį kartą) reziumavo - gal tokio žodžio ir nėra. Nėra tai nėra. whatever

Arba kai vasara pas mane Sima gyvendavo - skamba ryte JOS žadintuvas ir aš jai sakau - kelkis, skamba žadintuvas, o ji man atšauna - čia ne mano, aš jai - tai kieno?, o ji - nežinau … ir toliau miega :>

Kiek žinau, aš irgi mėgėja per miegus pašnekėt, tik nieks negirdi manęs kažkodėl, arba šneku kinietiškai :> cha. :> tokios drumzlinos istorijos.